2020 GRUODŽIO 9 D. 19 VAL.
„Dvigubas rečitalis“
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
DANIEL CIOBANU (fortepijonas)
Filharmonijos Didžiojoji salė, Vilnius
Organizatorius:Koncertas atkeltas iš 2020 m. balandžio 1 d., bilietai galioja
Atlikėjai
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
DANIEL CIOBANU (fortepijonas)
ProgramaLUDWIG VAN BEETHOVEN – Sonata fortepijonui Nr. 28 A-dur, op. 101
PHILIP GLASS – Etiudas Nr. 6
SAMUEL BARBER – „Excursions“, op. 20
MAURICE RAVEL – Siuita Nr. 2 iš muzikos baletui „Dafnis ir Chlojė“ (dviem fortepijonams aranžavo Viačeslavas Griaznovas); La Valse (autoriaus versija dviem fortepijonams)
Solo ir dviem fortepijonais muzikuoja du iškilūs, plačiai ir už savo šalies ribų žinomi pianistai: ryški Lietuvos scenų žvaigždė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Škotijos Karališkosios akademijos profesorius, Nacionalinės premijos laureatas Petras Geniušas ir buvęs jo studentas, rumunų virtuozas Danielis Ciobanu. Prestižiniame Arthuro Rubinsteino konkurse Tel Avive jis pelnė sidabro medalį ir publikos prizą, grojo „Carnegie Hall“, „Elbphilharmonie“ Hamburge, „Gewandhaus“ Leipcige, „Konzerthaus“ Berlyne, Enescu festivalyje Buchareste, rengė koncertinius turus Japonijoje, Kinijoje, Taivane, Pietų Afrikoje, Brazilijoje. „Danielis Ciobanu yra pats žymiausias iš mano buvusių mokinių, – pasakoja P. Geniušas. – Mes kartu su juo jau grojome jo vadovaujamame festivalyje, vykstančiame jo gimtajame mieste Rumunijoje. Šioje programoje norime atlikti kažką techniškai ypač sunkaus, todėl pasirinkome Maurice’o Ravelio Siuitą Nr. 2 iš muzikos baletui „Dafnis ir Chlojė“, aranžuotą fortepijoniniam duetui. O kitą to paties autoriaus kūrinį – populiarųjį „Valsą“ – abu esame groję solo, o dabar atliksime kaip duetas“, – prieš analogišką koncertą Klaipėdos koncertų salėje sako P. Geniušas. Savo solinei programos daliai profesorius pasirinko ne ką mažiau intriguojančius amerikiečių autorių – įžymiojo dabarties minimalisto Philipo Glasso ir XX a. II pusės kūrėjo Samuelio Barberio – kūrinius. Taip pat neliks nepaminėtos ir visame pasaulyje šiemet švenčiamos Ludwigo van Beethoveno 250-osios gimimo metinės. P. Geniušas skambins jo Sonatą fortepijonui Nr. 28 A-dur, op. 101, – sudėtingą vėlyvojo periodo opusą, kuriame L. van Beethovenas pakyla į naujas rafinuotumo ir išradingumo aukštumas, naudodamas kur kas sudėtingesnes formas ir polifonines tekstūras. Kūrinį autorius net siūlęs pavadinti „Sunkiai grojama Sonata A-dur“.
https://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/renginiai/dvigubas-recitalis-2.html
Atlikėjai
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
DANIEL CIOBANU (fortepijonas)
ProgramaLUDWIG VAN BEETHOVEN – Sonata fortepijonui Nr. 28 A-dur, op. 101
PHILIP GLASS – Etiudas Nr. 6
SAMUEL BARBER – „Excursions“, op. 20
MAURICE RAVEL – Siuita Nr. 2 iš muzikos baletui „Dafnis ir Chlojė“ (dviem fortepijonams aranžavo Viačeslavas Griaznovas); La Valse (autoriaus versija dviem fortepijonams)
Solo ir dviem fortepijonais muzikuoja du iškilūs, plačiai ir už savo šalies ribų žinomi pianistai: ryški Lietuvos scenų žvaigždė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Škotijos Karališkosios akademijos profesorius, Nacionalinės premijos laureatas Petras Geniušas ir buvęs jo studentas, rumunų virtuozas Danielis Ciobanu. Prestižiniame Arthuro Rubinsteino konkurse Tel Avive jis pelnė sidabro medalį ir publikos prizą, grojo „Carnegie Hall“, „Elbphilharmonie“ Hamburge, „Gewandhaus“ Leipcige, „Konzerthaus“ Berlyne, Enescu festivalyje Buchareste, rengė koncertinius turus Japonijoje, Kinijoje, Taivane, Pietų Afrikoje, Brazilijoje. „Danielis Ciobanu yra pats žymiausias iš mano buvusių mokinių, – pasakoja P. Geniušas. – Mes kartu su juo jau grojome jo vadovaujamame festivalyje, vykstančiame jo gimtajame mieste Rumunijoje. Šioje programoje norime atlikti kažką techniškai ypač sunkaus, todėl pasirinkome Maurice’o Ravelio Siuitą Nr. 2 iš muzikos baletui „Dafnis ir Chlojė“, aranžuotą fortepijoniniam duetui. O kitą to paties autoriaus kūrinį – populiarųjį „Valsą“ – abu esame groję solo, o dabar atliksime kaip duetas“, – prieš analogišką koncertą Klaipėdos koncertų salėje sako P. Geniušas. Savo solinei programos daliai profesorius pasirinko ne ką mažiau intriguojančius amerikiečių autorių – įžymiojo dabarties minimalisto Philipo Glasso ir XX a. II pusės kūrėjo Samuelio Barberio – kūrinius. Taip pat neliks nepaminėtos ir visame pasaulyje šiemet švenčiamos Ludwigo van Beethoveno 250-osios gimimo metinės. P. Geniušas skambins jo Sonatą fortepijonui Nr. 28 A-dur, op. 101, – sudėtingą vėlyvojo periodo opusą, kuriame L. van Beethovenas pakyla į naujas rafinuotumo ir išradingumo aukštumas, naudodamas kur kas sudėtingesnes formas ir polifonines tekstūras. Kūrinį autorius net siūlęs pavadinti „Sunkiai grojama Sonata A-dur“.
https://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/renginiai/dvigubas-recitalis-2.html
2020 Spalio 27 D. 19 VAL.
Festivalis GAIDA 2020
PETRAS GENIUŠAS ir LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS: rinktinė LT kolekcija-1
Filharmonijos Didžiojoji salė, Vilnius
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Solistai:
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
UGNIUS DIČIŪNAS (obojus)
Dirigentas KAROLIS VARIAKOJIS
Bronius Kutavičius – Dzūkiškos variacijos
Justė Janulytė – Naktų ilgėjimas styginių orkestrui
Osvaldas Balakauskas – Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams
Mindaugas Urbaitis – Lietuvių liaudies muzika
Raminta Šerkšnytė – De Profundis
Žibuoklė Martinaitytė – Šviesotamsos trilogija
PIRKTI BILIETUS
30 metų – nemažas laiko tarpas, per kurį „Gaidos“ scenose buvo atlikta išties daug lietuviškos muzikos premjerų, daugiausia negu bet kuriame kitame festivalyje. Ta proga festivalis – rubrikoje “Žvilgsnis į praeitį” – pabandė pažvelgti į ryškiausius artimos ir tolimesnės praeities lietuvių kūrinius: dviejuose festivalio koncertuose žymiausi lietuvių solistai ir muzikos atlikėjai pristatys 12 lietuvių muzikos viršūnių, kurias įvairiu laiku sukūrė tokie mūsų kompozitoriai, kaip Bronius Kutavičius, Algirdas Martinaitis, Osvaldas Balakauskas, Onutė Narbutaitė, Feliksas Bajoras, Mindaugas Urbaitis, Raminta Šerkšnytė ir kt. Vieni kūriniai buvo sukurti dar prieš festivaliui atsirandant, jie ilgus metus inspiravo kitus kūrėjus, atlikėjus bei patį festivalį; kiti gi kūriniai atsirado įvairiais vėlesniais metais, keičiantis epochoms, augant pačiam festivaliui, iškylant naujiems stipriems atlikėjams, atsiveriant tarptautinėms patirtims, jie įnešė į lietuvių muziką įdomios bei kokybiškos įvairovės.
Pirmajame G-30 retrospektyvos „Žvilgsnis į praeitį“ koncerte spalio 27 d. Nacionalinėje filharmonijoje pasirodys daugelio lietuviškų premjerų atlikėjas, charizmatiškasis Petras Geniušas ir Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam diriguos vienas ryškiausių ir energingiausių šiandienos dirigentų Karolis Variakojis, solinę partiją O. Balakausko obojaus koncerte atliks puikus naujosios kartos atlikėjas Ugnius Dičiūnas.
www.vilniusfestivals.lt/festivalio-renginys/petras-geniusas-ir-lietuvos-kamerinis-orkestras-rinktine-lt-kolekcija-1/
2020 Rugsėjo 24 D. 19 VAL.
REVERANSAS GENIJUI
Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius )
Sezono atidarymo koncertas
Sezono pradžiai – aukščiausia nata. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras rugsėjo 24 d. naująjį sezoną pradės kartu su geru bičiuliu, bene žymiausiu Lietuvos pianistu Petru Geniušu. Atliepdamas įsibėgėjusius Ludwigo van Beethoveno jubiliejinius metus, orkestras, kartu su ilgamečiu scenos partneriu, atliks šio genijaus Koncertą fortepijonui ir orkestrui nr. 5 Es-dur, op. 73. Įspūdingą koncertą lydės ir gražiausi kūriniai styginių orkestrui.
Pianisto P. Geniušo pasirodymų su nekantrumu laukia tiek ištikimiausi fortepijono meno gerbėjai, tiek retesni koncertų salių svečiai. Šis menininkas išsiskiria ne tik virtuoziškumu, ypatinga muzikine vaizduote, bet ir atvirumu skirtingiems žanrams ar naujų raiškos formų paieškomis. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras taip pat nestokoja visų šių savybių, tad nenuostabu, kad šį kolektyvą ir P. Geniušą sieja kūrybinė draugystė, skaičiuojanti dešimtmečius.
2020 m. minime vieno įtakingiausių visų laikų kompozitorių, L. van Beethoveno 250-ąsias gimimo metines – kūrėjas pasaulį išvydo 1770 m. gruodžio 17 d. Visas pasaulis įvairiausiomis formomis mini šią iškilią datą. Beethoveno Koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 5 Es-dur, op. 72, vadinamas „Imperatoriškuoju“ – paskutinysis, kurį kompozitorius spėjo užbaigti. Kūrinys gimė Napoleono karų fone – ilgainiui Beethovenas, kurį laiką tikėjęs šia asmenybe, visiškai Napoleonu nusivylė. Koncertą genijus dedikavo savo globėjui ir mokiniui ercgercogui Rudolfui, kuris ir atliko kūrinio solo partiją jo premjeros 1811 m. metu.
Atlikėjai
Petras Geniušas (fortepijonas)
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas)
Programa
L.Van Beethoven koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 5 Es-dur, op. 73
F. Schubert – Styginių kvartetas Nr. 14 d-moll, D. 810 („Mirtis ir mergelė“ G.Malerio redakcija styginių orkestrui)
http://www.kristoforas.lt/reveransas-genijui/
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/kristoforo-orkestras-reveransas-genijui-309936/
Sezono pradžiai – aukščiausia nata. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras rugsėjo 24 d. naująjį sezoną pradės kartu su geru bičiuliu, bene žymiausiu Lietuvos pianistu Petru Geniušu. Atliepdamas įsibėgėjusius Ludwigo van Beethoveno jubiliejinius metus, orkestras, kartu su ilgamečiu scenos partneriu, atliks šio genijaus Koncertą fortepijonui ir orkestrui nr. 5 Es-dur, op. 73. Įspūdingą koncertą lydės ir gražiausi kūriniai styginių orkestrui.
Pianisto P. Geniušo pasirodymų su nekantrumu laukia tiek ištikimiausi fortepijono meno gerbėjai, tiek retesni koncertų salių svečiai. Šis menininkas išsiskiria ne tik virtuoziškumu, ypatinga muzikine vaizduote, bet ir atvirumu skirtingiems žanrams ar naujų raiškos formų paieškomis. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras taip pat nestokoja visų šių savybių, tad nenuostabu, kad šį kolektyvą ir P. Geniušą sieja kūrybinė draugystė, skaičiuojanti dešimtmečius.
2020 m. minime vieno įtakingiausių visų laikų kompozitorių, L. van Beethoveno 250-ąsias gimimo metines – kūrėjas pasaulį išvydo 1770 m. gruodžio 17 d. Visas pasaulis įvairiausiomis formomis mini šią iškilią datą. Beethoveno Koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 5 Es-dur, op. 72, vadinamas „Imperatoriškuoju“ – paskutinysis, kurį kompozitorius spėjo užbaigti. Kūrinys gimė Napoleono karų fone – ilgainiui Beethovenas, kurį laiką tikėjęs šia asmenybe, visiškai Napoleonu nusivylė. Koncertą genijus dedikavo savo globėjui ir mokiniui ercgercogui Rudolfui, kuris ir atliko kūrinio solo partiją jo premjeros 1811 m. metu.
Atlikėjai
Petras Geniušas (fortepijonas)
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas)
Programa
L.Van Beethoven koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 5 Es-dur, op. 73
F. Schubert – Styginių kvartetas Nr. 14 d-moll, D. 810 („Mirtis ir mergelė“ G.Malerio redakcija styginių orkestrui)
http://www.kristoforas.lt/reveransas-genijui/
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/kristoforo-orkestras-reveransas-genijui-309936/
2020 Rugsėjo 11 D. 19 VAL.
Inauguracja 42 sezonu artystycznego
Torun Symphony Orchestra
Aleja Solidarności 1-3
87-100 Torun
Poland
Wydarzenie odbędzie się w ramach projektu Viva Beethoven! - 250. rocznica urodzin kompozytora.Wystapią:
Petras Geniušas (Litwa) - fortepian
Toruńska Orkiestra Symfoniczna
Dainius Pavilionis (Litwa) - dyrygent
W programie:
L. van Beethoven - V Koncert fortepianowy Es-dur op. 73 „Cesarski”
P. Czajkowski - IV Symfonia f-moll op. 36
Ludwig van Beethoven był samotnikiem, podobnie jak Piotr Czajkowski. Obaj nie potrafili komunikować się ze światem za pośrednictwem słów. Woleli mówić za pomocą języka uniwersalnego – muzyki.
IV Symfonia f-moll op. 36 Piotra Czajkowskiego powstawała w bardzo trudnym dla kompozytora okresie, w czasie jego krótkotrwałego małżeństwa, które okazało się wielką porażką. Czajkowski wtedy bardzo cierpiał, próbował nawet popełnić samobójstwo. Wszystkie te traumatyczne przeżycia odcisnęły swe piętno na jego muzyce – na Czwartej Symfonii, określanej często mianem autobiograficznej. Kompozytor poświęcił ją swojej najlepszej przyjaciółce, a zarazem wieloletniej protektorce – Nadjeżdzie von Meck, z którą nigdy osobiście się nie spotkał, ale prowadził ożywioną korespondencję. Wokół muzyki Czajkowskiego przez wiele lat toczyły się debaty, czy traktować ją jako kategorię programową i w tym duchu interpretować, czy też pozwolić, by muzyka jednego z najwybitniejszych rosyjskich kompozytorów żyła własnym, niezależnym życiem. Polemiki wokół programowości były uzasadnione bowiem Czajkowski bardzo długo chował programy swoich kompozycji do szuflady i skrzętnie skrywał ich treść przed światem. Jednak 17 lutego 1827 roku napisał list do Nadjeżdy, w którym opisał treść Czwartej. Właśnie tę kompozytor lubił i cenił najbardziej i chyba dlatego jego własne słowa pozwalają zrozumieć ten utwór najlepiej, pomagają odkryć go na nowo.
V Koncert fortepianowy Es-dur op. 73 zwany „Cesarskim” jest ostatnim dziełem Beethovena na fortepian i orkiestrę. Kompozytor tworząc tę kompozycję nawiązał do popularnej w jego czasach tradycji koncertów wojskowych. W tym arcydziele o symfonicznym charakterze fortepian wiedzie prym, a orkiestra partneruje instrumentowi solowemu z iście symfonicznym rozmachem. Z kolei część II (Adagio un poco mosso) świadczy o tym, że kategoria liryzmu nie była Beethovenowi obca.
http://www.tos.art.pl/pl/wydarzenie_863_Inauguracja_42_sezonu_artystycznego.html?fbclid=IwAR3cVVM4rxwDKpaptJG2CflnBNFDLpKJXtwJOjrUu_AXUGRFfX6Lnpp30o0
Petras Geniušas (Litwa) - fortepian
Toruńska Orkiestra Symfoniczna
Dainius Pavilionis (Litwa) - dyrygent
W programie:
L. van Beethoven - V Koncert fortepianowy Es-dur op. 73 „Cesarski”
P. Czajkowski - IV Symfonia f-moll op. 36
Ludwig van Beethoven był samotnikiem, podobnie jak Piotr Czajkowski. Obaj nie potrafili komunikować się ze światem za pośrednictwem słów. Woleli mówić za pomocą języka uniwersalnego – muzyki.
IV Symfonia f-moll op. 36 Piotra Czajkowskiego powstawała w bardzo trudnym dla kompozytora okresie, w czasie jego krótkotrwałego małżeństwa, które okazało się wielką porażką. Czajkowski wtedy bardzo cierpiał, próbował nawet popełnić samobójstwo. Wszystkie te traumatyczne przeżycia odcisnęły swe piętno na jego muzyce – na Czwartej Symfonii, określanej często mianem autobiograficznej. Kompozytor poświęcił ją swojej najlepszej przyjaciółce, a zarazem wieloletniej protektorce – Nadjeżdzie von Meck, z którą nigdy osobiście się nie spotkał, ale prowadził ożywioną korespondencję. Wokół muzyki Czajkowskiego przez wiele lat toczyły się debaty, czy traktować ją jako kategorię programową i w tym duchu interpretować, czy też pozwolić, by muzyka jednego z najwybitniejszych rosyjskich kompozytorów żyła własnym, niezależnym życiem. Polemiki wokół programowości były uzasadnione bowiem Czajkowski bardzo długo chował programy swoich kompozycji do szuflady i skrzętnie skrywał ich treść przed światem. Jednak 17 lutego 1827 roku napisał list do Nadjeżdy, w którym opisał treść Czwartej. Właśnie tę kompozytor lubił i cenił najbardziej i chyba dlatego jego własne słowa pozwalają zrozumieć ten utwór najlepiej, pomagają odkryć go na nowo.
V Koncert fortepianowy Es-dur op. 73 zwany „Cesarskim” jest ostatnim dziełem Beethovena na fortepian i orkiestrę. Kompozytor tworząc tę kompozycję nawiązał do popularnej w jego czasach tradycji koncertów wojskowych. W tym arcydziele o symfonicznym charakterze fortepian wiedzie prym, a orkiestra partneruje instrumentowi solowemu z iście symfonicznym rozmachem. Z kolei część II (Adagio un poco mosso) świadczy o tym, że kategoria liryzmu nie była Beethovenowi obca.
http://www.tos.art.pl/pl/wydarzenie_863_Inauguracja_42_sezonu_artystycznego.html?fbclid=IwAR3cVVM4rxwDKpaptJG2CflnBNFDLpKJXtwJOjrUu_AXUGRFfX6Lnpp30o0
2020 RUGPJŪČIO 23 D. 20 VAL.
VIII tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis
Petro Geniušo rečitalis
Kurhauzo salė, Palanga
Lietuviškojo pianizmo guru, charizmatiškas fortepijono aristokratas, nenustygstantis naujų muzikinių potyrių skleidėjas, LMTA profesorius Petras Geniušas atliks skoningą, subalansuotą, melomanus prikaustančią fortepijoninę programą.
Programoje:
L. Beethoven – Sonata Nr. 28 A-dur, Op. 101
S. Barber – Excursions, Op. 20
M. K. Čiurlionis – Trys preliudai
C. Debussy – Trys preliudai
D. Scarlatti – Trys sonatos
A. Skriabin – Sonata Nr. 4 Fis-dur, Op. 30
Daugiau informacijos apie VIII tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį Palangoje www.klasika.org
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/petro-geniuso-recitalis-316698/
Programoje:
L. Beethoven – Sonata Nr. 28 A-dur, Op. 101
S. Barber – Excursions, Op. 20
M. K. Čiurlionis – Trys preliudai
C. Debussy – Trys preliudai
D. Scarlatti – Trys sonatos
A. Skriabin – Sonata Nr. 4 Fis-dur, Op. 30
Daugiau informacijos apie VIII tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį Palangoje www.klasika.org
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/petro-geniuso-recitalis-316698/
2020 RUGPJŪČIO 21 D. 18 VAL.
Pažaislio muzikos festivalis
„Itališkos muzikos puslapiais“
Justina Gringytė ir Petras Geniušas
Kauno valstybinė filharmonija, Kaunas
JUSTINA GRINGYTĖ (mecosopranas)
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
Programoje
Vincenzo Bellini, Giaochino Rossini, Domenico Scarlatti, Francesco Cilea, Ruggero Leoncavallo
http://pazaislis.lt/italiskos-muzikos-vakaras/
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
Programoje
Vincenzo Bellini, Giaochino Rossini, Domenico Scarlatti, Francesco Cilea, Ruggero Leoncavallo
http://pazaislis.lt/italiskos-muzikos-vakaras/
2020 LIEPOS 22 D. 20.30 VAL.
„Midsummer Vilnius: Justina Gringytė ir Petras Geniušas“
Valdovų rūmai, Vilnius
Miestą užplūdus maloniai vasariškai šilumai, Valdovų rūmai ir vėl suskambės muzika. Vidurvasario šventėje šiemet susitiks du muzikos profesionalai, savo menu besidalinantys su visu pasauliu. Liepos 22 dieną Valdovų rūmų didžiajame kieme pasirodymą surengs ir ypatingos muzikos garsais miesto širdį pradžiugins operos solistė mecosopranas Justina Gringytė ir vienas ryškiausių Lietuvos pianistų Petras Geniušas.
Britų dienraščiai „The Telegraph“ ir „The Times“ Justinos Gringytės balsą lygino su griaustinio jėga ir gyrė nepriekaištingą techniką. 2015 m. Tarptautiniuose operos apdovanojimuose kaip geriausia jaunoji solistė įvertinta atlikėja pasirodo Lietuvos, Korėjos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir kitų šalių operose. Atlikėja Be to, ji yra įsteigusi savo labdaros ir paramos fondą talentingiems jauniesiems muzikantams remti.
Petras Geniušas iš Lietuvos atlikėjų išsiskiria nuolatinėmis naujų išraiškos formų paieškomis – savo solidžios karjeros metu jis yra akomponavęs dramos spektakliams, baletams ir net kabaretams, dalyvavęs džiazą ir kitus stilius jungiančiuose projektuose. Dėstytojauja ne tik Lietuvoje, bet ir Škotijos Karališkoje mokslų akademijoje. Už savo veiklą pianistas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Įspūdingas duetas užpildys Valdovų rūmų kiemą itališka muzika: skambės kompozitorių Dž. Rossini, V. Bellini, G. Donizetti kūriniai. Petras Geniušas solo skambins D. Scarlatti, C. Debussy kūrinius.
Justinos Gringytės ir Petro Geniušo pasirodymas – „Midsummer Vilnius“ festivalio, šiemet penktąjį kartą sugrįžtančio į Valdovų rūmų didįjį kiemą liepos 20 – 24 dienomis, dalis.
Daugiau informacijos apie festivalį: www.midsummervilnius.com
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/midsummer-vilnius-justina-gringyte-ir-petras-geniusas-314978/
Britų dienraščiai „The Telegraph“ ir „The Times“ Justinos Gringytės balsą lygino su griaustinio jėga ir gyrė nepriekaištingą techniką. 2015 m. Tarptautiniuose operos apdovanojimuose kaip geriausia jaunoji solistė įvertinta atlikėja pasirodo Lietuvos, Korėjos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir kitų šalių operose. Atlikėja Be to, ji yra įsteigusi savo labdaros ir paramos fondą talentingiems jauniesiems muzikantams remti.
Petras Geniušas iš Lietuvos atlikėjų išsiskiria nuolatinėmis naujų išraiškos formų paieškomis – savo solidžios karjeros metu jis yra akomponavęs dramos spektakliams, baletams ir net kabaretams, dalyvavęs džiazą ir kitus stilius jungiančiuose projektuose. Dėstytojauja ne tik Lietuvoje, bet ir Škotijos Karališkoje mokslų akademijoje. Už savo veiklą pianistas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Įspūdingas duetas užpildys Valdovų rūmų kiemą itališka muzika: skambės kompozitorių Dž. Rossini, V. Bellini, G. Donizetti kūriniai. Petras Geniušas solo skambins D. Scarlatti, C. Debussy kūrinius.
Justinos Gringytės ir Petro Geniušo pasirodymas – „Midsummer Vilnius“ festivalio, šiemet penktąjį kartą sugrįžtančio į Valdovų rūmų didįjį kiemą liepos 20 – 24 dienomis, dalis.
Daugiau informacijos apie festivalį: www.midsummervilnius.com
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/midsummer-vilnius-justina-gringyte-ir-petras-geniusas-314978/
2020 VASARIO 14 D. 19 VAL.
M. K. Čiulionio poemos „Miške“ džiazo improvizacijos
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
LIUDAS MOCKŪNAS (saksofonas)
Frankfurtas, Vokietija
Europos salonas
Sveikinimo kalba:
Heseno žemės reikalų ministrė L. Putrich
Muzikinė programa:
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
LIUDAS MOCKŪNAS (saksofonas)
Renginio organizatorė:
Heseno žemės garbės konsulė
Gabrielė Gylytė-Hein
Renginyje bus eksponuojama Lietuvos grafikos meno paroda
Sveikinimo kalba:
Heseno žemės reikalų ministrė L. Putrich
Muzikinė programa:
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
LIUDAS MOCKŪNAS (saksofonas)
Renginio organizatorė:
Heseno žemės garbės konsulė
Gabrielė Gylytė-Hein
Renginyje bus eksponuojama Lietuvos grafikos meno paroda
2019 GRUODŽIO 21 D. 18.30 VAL.
„Šikšnosparnis“
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
A. Vienuolio g. Vilnius
2 d. operetė lietuvių kalba
Carlo Haffnerio ir Richardo Genée libretas pagal Henri Meilhaco ir
Ludovico Halévy vodevilį Le réveillon (Kūčių vakaras)
Libretą į lietuvių kalbą vertė Vlada Mikštaitė, Antanas Gailius
Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus
Dirigentas Julius Geniušas
Režisierius Gediminas Šeduikis
Scenografijos ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu (Rumunija)
Kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė
Šviesų dailininkas Levas Kleinas
Choreografė Edita Stundytė
Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas
Premjera 2012 m. gruodžio 31 d.
Trukmė 3 val.
Dar J. Straussui esant gyvam Šikšnosparnis pastatytas 200 teatrų ir iki šiol išlieka dažniausiai statoma operetė pasaulyje. Kas lėmė tokį neblėstantį populiarumą? Žavingi apsipažinimai, kaukių baliaus flirtas, elegantiškas lengvumas, nerūpestinga sumaištis, svaiginamai veržlios ir šlageriais tapusios melodijos – net ir labiausiai išprusę klausytojai šią operetę laiko tobulu kūriniu!
https://www.opera.lt/-repertuaras/siksnosparnis-e12
Carlo Haffnerio ir Richardo Genée libretas pagal Henri Meilhaco ir
Ludovico Halévy vodevilį Le réveillon (Kūčių vakaras)
Libretą į lietuvių kalbą vertė Vlada Mikštaitė, Antanas Gailius
Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus
Dirigentas Julius Geniušas
Režisierius Gediminas Šeduikis
Scenografijos ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu (Rumunija)
Kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė
Šviesų dailininkas Levas Kleinas
Choreografė Edita Stundytė
Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas
Premjera 2012 m. gruodžio 31 d.
Trukmė 3 val.
Dar J. Straussui esant gyvam Šikšnosparnis pastatytas 200 teatrų ir iki šiol išlieka dažniausiai statoma operetė pasaulyje. Kas lėmė tokį neblėstantį populiarumą? Žavingi apsipažinimai, kaukių baliaus flirtas, elegantiškas lengvumas, nerūpestinga sumaištis, svaiginamai veržlios ir šlageriais tapusios melodijos – net ir labiausiai išprusę klausytojai šią operetę laiko tobulu kūriniu!
https://www.opera.lt/-repertuaras/siksnosparnis-e12
2019 GRUODŽIO 18 D. 18.30 VAL.
„Šikšnosparnis“
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
A. Vienuolio g. Vilnius
2 d. operetė lietuvių kalba
Carlo Haffnerio ir Richardo Genée libretas pagal Henri Meilhaco ir
Ludovico Halévy vodevilį Le réveillon (Kūčių vakaras)
Libretą į lietuvių kalbą vertė Vlada Mikštaitė, Antanas Gailius
Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus
Dirigentas Julius Geniušas
Režisierius Gediminas Šeduikis
Scenografijos ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu (Rumunija)
Kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė
Šviesų dailininkas Levas Kleinas
Choreografė Edita Stundytė
Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas
Premjera 2012 m. gruodžio 31 d.
Trukmė 3 val.
Dar J. Straussui esant gyvam Šikšnosparnis pastatytas 200 teatrų ir iki šiol išlieka dažniausiai statoma operetė pasaulyje. Kas lėmė tokį neblėstantį populiarumą? Žavingi apsipažinimai, kaukių baliaus flirtas, elegantiškas lengvumas, nerūpestinga sumaištis, svaiginamai veržlios ir šlageriais tapusios melodijos – net ir labiausiai išprusę klausytojai šią operetę laiko tobulu kūriniu!
https://www.opera.lt/-repertuaras/siksnosparnis-e12
Carlo Haffnerio ir Richardo Genée libretas pagal Henri Meilhaco ir
Ludovico Halévy vodevilį Le réveillon (Kūčių vakaras)
Libretą į lietuvių kalbą vertė Vlada Mikštaitė, Antanas Gailius
Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus
Dirigentas Julius Geniušas
Režisierius Gediminas Šeduikis
Scenografijos ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu (Rumunija)
Kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė
Šviesų dailininkas Levas Kleinas
Choreografė Edita Stundytė
Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas
Premjera 2012 m. gruodžio 31 d.
Trukmė 3 val.
Dar J. Straussui esant gyvam Šikšnosparnis pastatytas 200 teatrų ir iki šiol išlieka dažniausiai statoma operetė pasaulyje. Kas lėmė tokį neblėstantį populiarumą? Žavingi apsipažinimai, kaukių baliaus flirtas, elegantiškas lengvumas, nerūpestinga sumaištis, svaiginamai veržlios ir šlageriais tapusios melodijos – net ir labiausiai išprusę klausytojai šią operetę laiko tobulu kūriniu!
https://www.opera.lt/-repertuaras/siksnosparnis-e12
2019 GRUODŽIO 5 D. 20 VAL.
„Ten Walls“ ir LVSO koncertas „Symphony“
Kauno Žalgirio arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas
Unikalus „Ten Walls“ ir LVSO koncertas „Symphony“ bus surengtas Kaune
Oficialiai patvirtinta – „Ten Walls“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro išskirtinis koncertas „Symphony“ gruodžio 5 d. bus surengtas „Žalgirio“ arenoje Kaune. Elektroninės muzikos kūrėjas ir prodiuseris Marijus Adomaitis, žinomas slapyvardžiu „Ten Walls“, vasarą surengė vieną įspūdingiausių koncertų savo karjeroje. 2017-aisiais metais debiutinį albumą „Queen“ išleidęs atlikėjas, kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, pristatė išskirtinį koncertą „Symphony“. Trakų pilyje vykęs įspūdingas pasirodymas tapo vienu įdomiausių vasaros muzikos renginių. Abejingų nepalikęs koncertas žiemos pradžioje bus pristatytas didžiausioje šalies arenoje Kaune.
Bilietus į „Ten Walls“ ir maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybiniu simfoninio orkestro koncertą „Symphony“, kuris gruodžio 5 d. vyks „Žalgirio“ arenoje Kaune, jau galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose ir internete: www.bilietai.lt.
„Labai džiugu, jog ruošdamiesi pirmajam pasirodymui subūrėme ypatingai kūrybingą ir entuziastingą komandą, žvelgiančią viena kryptimi. Su tokia komanda galima pasiekti aukščiausių rezultatų. Tai įkvepia. Todėl labai nekantriai laukiu mūsų kito pasirodymo, kuris bus dar labiau ištobulintas ir intriguojantis“, – sako Marijus Adomaitis
Neabejojama, kad didžiulio populiarumo sulauksiančiame koncerte skambės specialiai orkestrui aranžuoti populiariausi „Ten Walls“ kūriniai. Klausytojai išgirs „Gotham“, „Requiem“, visame pasaulyje dideliu hitu tapusį „Walking With Elephants“ ir daugelį kitų. Naujai suskambėsiančią „Ten Walls“ kūrybą kartu su Marijumi Adomaičiu atliks 70-ties muzikantų orkestras.
„Įgyvendinti projektą su simfoniniu orkestru buvo didelė svajonė ir šiai idėjai reikėjo laiko. Koncerte atliksime geriausius mano kūrinius.“, – apie idėją surengti tokį koncertą pasakojo Marijus Adomaitis.
Prie Ten Walls taip pat prisijungs ir dar vienas maestro – vienas žymiausių Lietuvoje pianistų Petras Geniušas.
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/tn-walls-ir-lvso-295199/
Oficialiai patvirtinta – „Ten Walls“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro išskirtinis koncertas „Symphony“ gruodžio 5 d. bus surengtas „Žalgirio“ arenoje Kaune. Elektroninės muzikos kūrėjas ir prodiuseris Marijus Adomaitis, žinomas slapyvardžiu „Ten Walls“, vasarą surengė vieną įspūdingiausių koncertų savo karjeroje. 2017-aisiais metais debiutinį albumą „Queen“ išleidęs atlikėjas, kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, pristatė išskirtinį koncertą „Symphony“. Trakų pilyje vykęs įspūdingas pasirodymas tapo vienu įdomiausių vasaros muzikos renginių. Abejingų nepalikęs koncertas žiemos pradžioje bus pristatytas didžiausioje šalies arenoje Kaune.
Bilietus į „Ten Walls“ ir maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybiniu simfoninio orkestro koncertą „Symphony“, kuris gruodžio 5 d. vyks „Žalgirio“ arenoje Kaune, jau galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose ir internete: www.bilietai.lt.
„Labai džiugu, jog ruošdamiesi pirmajam pasirodymui subūrėme ypatingai kūrybingą ir entuziastingą komandą, žvelgiančią viena kryptimi. Su tokia komanda galima pasiekti aukščiausių rezultatų. Tai įkvepia. Todėl labai nekantriai laukiu mūsų kito pasirodymo, kuris bus dar labiau ištobulintas ir intriguojantis“, – sako Marijus Adomaitis
Neabejojama, kad didžiulio populiarumo sulauksiančiame koncerte skambės specialiai orkestrui aranžuoti populiariausi „Ten Walls“ kūriniai. Klausytojai išgirs „Gotham“, „Requiem“, visame pasaulyje dideliu hitu tapusį „Walking With Elephants“ ir daugelį kitų. Naujai suskambėsiančią „Ten Walls“ kūrybą kartu su Marijumi Adomaičiu atliks 70-ties muzikantų orkestras.
„Įgyvendinti projektą su simfoniniu orkestru buvo didelė svajonė ir šiai idėjai reikėjo laiko. Koncerte atliksime geriausius mano kūrinius.“, – apie idėją surengti tokį koncertą pasakojo Marijus Adomaitis.
Prie Ten Walls taip pat prisijungs ir dar vienas maestro – vienas žymiausių Lietuvoje pianistų Petras Geniušas.
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/tn-walls-ir-lvso-295199/
2019 LAPKRIČIO 9-17 D.
M. K. Čiurlionio konkursas
Konkursas vyks lapkričio 9-17 dienomis, 2019 metais, Vilniuje.
LAPKRIČIO 9 - 14 d.
Registracija, atidarymo ceremonija, burtų traukimas ir pirmieji konkurso turai vyks
Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje Didžiojoje Salėje
(Gedimino pr. 42)
LAPKRIČIO 15 - 17 d.
Konkurso repeticijos su orkestru, finalas ir uždarymo ceremonija -
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
(Aušros Vartų g. 5)
LAPKRIČIO 9 - 14 d.
Registracija, atidarymo ceremonija, burtų traukimas ir pirmieji konkurso turai vyks
Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje Didžiojoje Salėje
(Gedimino pr. 42)
LAPKRIČIO 15 - 17 d.
Konkurso repeticijos su orkestru, finalas ir uždarymo ceremonija -
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
(Aušros Vartų g. 5)
2019 LAPKRIČIO 9 D. 19 VAL.
XX a. rapsodija | Petras Geniušas ir TRIMITAS
Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6, Vilniuje
Solistai: PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas), Rimvydas Savickas (klarnetas)
Dirigentas ALEKSANDRAS ŠIMELIS
Režisierė BIRUTĖ MAR
Dailininkė KRISTINA NORVILAITĖ
Programa:
IGOR STRAVINSKY „Ebony Concerto“ , solistas Rimvydas Savickas, klarnetas
GEORGE GERSHWIN „Rhapsody in Blue“, solistas Petras Geniušas, fortepijonas
ERIK SATIE „Parade“ (1917), aranžuota Guus Dohmen
Kasdienį žmonių gyvenimą atspindinčios dainos XIX a. suskambėdavo rapsodijose – laisvos formos kūriniuose pagal įvairias liaudies melodijas. XX a. pagrindiniu žmonių muzikos šaltiniu tampa miestas: džiazas, gatvės muzika, industrinio pasaulio inspiruoti ritmai veržėsi į kompozitorių partitūras, kuriose gimdavo nauji stebinantys žanrai. Miesto gyvenimo ritmas, vaizdiniai, kultūra – visa tai tapo nauju įkvėpimo šaltiniu meno kūrėjams, kurie savo kūriniuose it į rapsodiją apjungdavo savo gyvenamojo laiko garsovaizdį. „Trimitas“ praėjusio amžiaus pradžios skambesį sujungė į „XX a. rapsodiją“.
Tai embleminių, tačiau Lietuvoje retai atliekamų XX a. pirmos pusės opusų teatralizuotas atlikimas, kuriame trys to laikotarpio dvasia alsuojantys kūriniai bus sujungti į sceninę-režisūrinę visumą. Neištrinamus pėdsakus to meto muzikoje paliko kompozitoriai amerikietis George Gershwin (Džordžas Geršvinas), rusas Igor Stravinsky (Igoris Stravinskis) ir prancūzas Erik Satie (Erikas Sati). Patirdami vis modernėjantį gyvenimo ritmą, jie parašė naująja miesto atmosfera persunktus kūrinius. Juos naujai įprasminti ir iš dabarties perspektyvos pažvelgti padės šiam koncertui sukurtas specialus sceninis apšvietimas, atlikėjų apranga ir teatralizuotas sceninis veiksmas.
Antrojo pasaulinio karo metu populiaraus džiazo atgarsiai įsilieja į baroko concerto grosso tradicija parašytą I. Stravinsky „Ebony concerto“ (1945), vadinamą ambicingiausiu ir sėkmingiausiu iš visų kompozitoriaus „flirtavimų“ su džiazu. Modernizmo eroje populiarus eksperimentavimas su skirtingais stiliais – ne vienintelis žavintis šio kūrinio aspektas: kompozitorius, regis, siekė atrasti ir išnaudoti visas anuomet naujos klarneto ir džiazo grupės kombinacijos skambesio galimybes. Koncertą pratęs amerikietišką miuziklinę ir europietišką klasikinę tradiciją jungiantis garsusis G. Gershwin kūrinys „Rhapsody in Blue“ (1924) – skambės jo originali orkestruotė fortepijonui ir džiaziniam (pučiamųjų) ansambliui. Puikiai žinoma dėl klasikinės muzikos ir džiazinių elementų sintezės, ši G. Gershwin kompozicija ne tik įtvirtino jo kaip rimto kūrėjo reputaciją, bet ir tapo vienu populiariausių amerikiečių koncertinių kūrinių. Koncertą užbaigs džiazo ritmais ir smuklių dainomis persmelkto E. Satie baleto „Parade“ (1917) versija pučiamųjų orkestrui (aranž. Guus Dohmen). Modernizmo eros pradžioje šviesą išvydęs skandalingas kūrinys premjeros metu sulaukė audringų reakcijų, o E. Satie – aštuonių parų kalėjime. Visgi „už viešą įžeidimą ir šmeižtą“ nubausto kompozitoriaus muzika stebina išmone – šalia tradicinių instrumentų suskamba spausdinimo mašinėlė, automobilio signalas, buteliai, startinis pistoletas ir sirena.
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/xx-a-rapsodija--petras-geniusas-ir-trimitas-294613/
Dirigentas ALEKSANDRAS ŠIMELIS
Režisierė BIRUTĖ MAR
Dailininkė KRISTINA NORVILAITĖ
Programa:
IGOR STRAVINSKY „Ebony Concerto“ , solistas Rimvydas Savickas, klarnetas
GEORGE GERSHWIN „Rhapsody in Blue“, solistas Petras Geniušas, fortepijonas
ERIK SATIE „Parade“ (1917), aranžuota Guus Dohmen
Kasdienį žmonių gyvenimą atspindinčios dainos XIX a. suskambėdavo rapsodijose – laisvos formos kūriniuose pagal įvairias liaudies melodijas. XX a. pagrindiniu žmonių muzikos šaltiniu tampa miestas: džiazas, gatvės muzika, industrinio pasaulio inspiruoti ritmai veržėsi į kompozitorių partitūras, kuriose gimdavo nauji stebinantys žanrai. Miesto gyvenimo ritmas, vaizdiniai, kultūra – visa tai tapo nauju įkvėpimo šaltiniu meno kūrėjams, kurie savo kūriniuose it į rapsodiją apjungdavo savo gyvenamojo laiko garsovaizdį. „Trimitas“ praėjusio amžiaus pradžios skambesį sujungė į „XX a. rapsodiją“.
Tai embleminių, tačiau Lietuvoje retai atliekamų XX a. pirmos pusės opusų teatralizuotas atlikimas, kuriame trys to laikotarpio dvasia alsuojantys kūriniai bus sujungti į sceninę-režisūrinę visumą. Neištrinamus pėdsakus to meto muzikoje paliko kompozitoriai amerikietis George Gershwin (Džordžas Geršvinas), rusas Igor Stravinsky (Igoris Stravinskis) ir prancūzas Erik Satie (Erikas Sati). Patirdami vis modernėjantį gyvenimo ritmą, jie parašė naująja miesto atmosfera persunktus kūrinius. Juos naujai įprasminti ir iš dabarties perspektyvos pažvelgti padės šiam koncertui sukurtas specialus sceninis apšvietimas, atlikėjų apranga ir teatralizuotas sceninis veiksmas.
Antrojo pasaulinio karo metu populiaraus džiazo atgarsiai įsilieja į baroko concerto grosso tradicija parašytą I. Stravinsky „Ebony concerto“ (1945), vadinamą ambicingiausiu ir sėkmingiausiu iš visų kompozitoriaus „flirtavimų“ su džiazu. Modernizmo eroje populiarus eksperimentavimas su skirtingais stiliais – ne vienintelis žavintis šio kūrinio aspektas: kompozitorius, regis, siekė atrasti ir išnaudoti visas anuomet naujos klarneto ir džiazo grupės kombinacijos skambesio galimybes. Koncertą pratęs amerikietišką miuziklinę ir europietišką klasikinę tradiciją jungiantis garsusis G. Gershwin kūrinys „Rhapsody in Blue“ (1924) – skambės jo originali orkestruotė fortepijonui ir džiaziniam (pučiamųjų) ansambliui. Puikiai žinoma dėl klasikinės muzikos ir džiazinių elementų sintezės, ši G. Gershwin kompozicija ne tik įtvirtino jo kaip rimto kūrėjo reputaciją, bet ir tapo vienu populiariausių amerikiečių koncertinių kūrinių. Koncertą užbaigs džiazo ritmais ir smuklių dainomis persmelkto E. Satie baleto „Parade“ (1917) versija pučiamųjų orkestrui (aranž. Guus Dohmen). Modernizmo eros pradžioje šviesą išvydęs skandalingas kūrinys premjeros metu sulaukė audringų reakcijų, o E. Satie – aštuonių parų kalėjime. Visgi „už viešą įžeidimą ir šmeižtą“ nubausto kompozitoriaus muzika stebina išmone – šalia tradicinių instrumentų suskamba spausdinimo mašinėlė, automobilio signalas, buteliai, startinis pistoletas ir sirena.
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/xx-a-rapsodija--petras-geniusas-ir-trimitas-294613/
2019 LAPKRIČIO 8 D. 18.30 VAL.
Rapsodija pučiamiesiems. PETRAS GENIUŠAS /fortepijonas/,
RIMVYDAS SAVICKAS /klarnetas/, ''TRIMITAS''.
Klaipėdos koncertų salė, Klaipėda
Dirigentas Aleksandras Šimelis
Solistai Petras Geniušas (fortepijonas), Rimvydas Savickas (klarnetas)
Birutė Mar (režisierė)
Kristina Norvilaitė-Geniušienė (dailininkė)
Programa: Igor Stravinskij, George Gershwin, Erik Satie
Klasikinėje-romantinėje muzikoje rapsodija – tai laisvos formos kūrinys paprastai liaudies melodijų temomis. XX a. pagrindiniu liaudies muzikos šaltiniu tampa miestas. Džiazas, gatvės muzika, industrinio pasaulio inspiruoti ritmai veržiasi į kompozitorių partitūras ir gimdo netikėtas tarpžanrines sąsajas, į kurias leidžiasi ir valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.
„Rapsodija pučiamiesiems“ – tai į vientisą sceninę-režisūrinę visumą sujungtų Igorio Stravinskio Ebony koncerto, Georgo Gershwino „Žydrosios rapsodijos“ ir Eriko Satie „Parado“ teatralizuotas atlikimas. Visi šie XX a. opusai ženklina kokybiškai naujas modernizmo paradigmas, yra persunkti naujosios miesto dvasios, tačiau Lietuvoje atliekami retai.
Koncerto pradžioje skambės džiazinės muzikos intonacijų persmelktas neoklasikinis I. Stravinskio Ebony koncertas klarnetui ir džiazo grupei (solistas – Rimvydas Savickas). Jį pratęs amerikietiškąją džiazinę ir europietiškąją klasikinę tradicijas jungiantis garsusis originalios orkestruotės fortepijonui ir džiazo (pučiamųjų) ansambliui (solistas – Petras Geniušas) G. Gershwino kūrinys „Žydroji rapsodija“. Koncertą užbaigs E. Satie baleto „Paradas“ versija pučiamųjų orkestrui (aranž. Guus Dohmen). Tai skandalingas XX a. kūrinys, ženklinęs modernumo eros pradžią. Jam tada dekoracijas ir kostiumus kūrė dailininkas P. Picasso, libretą – J. Cocteau, kuris E. Satie partitūrą papildė netradiciniais triukšminiais instrumentais – spausdinimo mašinėle, buteliais, startiniu pistoletu, sirena ir pan.
Programai „Rapsodija pučiamiesiems“ sukurtas specialus sceninis apšvietimas, atlikėjų drabužiai. Teatralizuotas veiksmas padės naujai įprasminti kūrinius ir pažvelgti į juos iš dabarties perspektyvos.
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/rapsodija-puciamiesiems-petras-geniusas-fortepijonas--rimvydas-savickas-klarnetas--trimitas-294284/
Solistai Petras Geniušas (fortepijonas), Rimvydas Savickas (klarnetas)
Birutė Mar (režisierė)
Kristina Norvilaitė-Geniušienė (dailininkė)
Programa: Igor Stravinskij, George Gershwin, Erik Satie
Klasikinėje-romantinėje muzikoje rapsodija – tai laisvos formos kūrinys paprastai liaudies melodijų temomis. XX a. pagrindiniu liaudies muzikos šaltiniu tampa miestas. Džiazas, gatvės muzika, industrinio pasaulio inspiruoti ritmai veržiasi į kompozitorių partitūras ir gimdo netikėtas tarpžanrines sąsajas, į kurias leidžiasi ir valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.
„Rapsodija pučiamiesiems“ – tai į vientisą sceninę-režisūrinę visumą sujungtų Igorio Stravinskio Ebony koncerto, Georgo Gershwino „Žydrosios rapsodijos“ ir Eriko Satie „Parado“ teatralizuotas atlikimas. Visi šie XX a. opusai ženklina kokybiškai naujas modernizmo paradigmas, yra persunkti naujosios miesto dvasios, tačiau Lietuvoje atliekami retai.
Koncerto pradžioje skambės džiazinės muzikos intonacijų persmelktas neoklasikinis I. Stravinskio Ebony koncertas klarnetui ir džiazo grupei (solistas – Rimvydas Savickas). Jį pratęs amerikietiškąją džiazinę ir europietiškąją klasikinę tradicijas jungiantis garsusis originalios orkestruotės fortepijonui ir džiazo (pučiamųjų) ansambliui (solistas – Petras Geniušas) G. Gershwino kūrinys „Žydroji rapsodija“. Koncertą užbaigs E. Satie baleto „Paradas“ versija pučiamųjų orkestrui (aranž. Guus Dohmen). Tai skandalingas XX a. kūrinys, ženklinęs modernumo eros pradžią. Jam tada dekoracijas ir kostiumus kūrė dailininkas P. Picasso, libretą – J. Cocteau, kuris E. Satie partitūrą papildė netradiciniais triukšminiais instrumentais – spausdinimo mašinėle, buteliais, startiniu pistoletu, sirena ir pan.
Programai „Rapsodija pučiamiesiems“ sukurtas specialus sceninis apšvietimas, atlikėjų drabužiai. Teatralizuotas veiksmas padės naujai įprasminti kūrinius ir pažvelgti į juos iš dabarties perspektyvos.
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/rapsodija-puciamiesiems-petras-geniusas-fortepijonas--rimvydas-savickas-klarnetas--trimitas-294284/
2019 LAPKRIČIO 5 D. 18.30 VAL.
Michail Bulgakov. MEISTRAS IR MARGARITA , rež. O.Koršunovas
Vilnius, Lietuvos rusų dramos teatras
Inscenizacijos autorius – Sigitas Parulskis
Scenografė – Jūratė Paulėkaitė
Kostiumų dailininkai – Vida Simanavičiūtė, Aleksandras Pogrebnojus
Kompozitorius – Gintaras Sodeika
Vaidina:
MEISTRAS – Rytis Saladžius
MARGARITA – Aldona Bendoriūtė, Airida Gintautaitė
BENAMIS, MATAS – Dainius Gavenonis
VOLANDAS – Dainius Kazlauskas
STRAVINSKIS, PILOTAS – Arvydas Dapšys
ANUŠKA – Eglė Mikulionytė, Vitalija Mockevičiūtė
BERLIOZAS – Vaidotas Martinaitis
KATINAS BEGEMOTAS – Arūnas Sakalauskas
KOROVJOVAS – Eimutis Kvoščiauskas
AZAZELO – Julius Žalakevičius
NATAŠA – Rasa Samuolytė
LATUNSKIS – Algirdas Dainavičius
FRIDA – Airida Gintautaitė, Vitalija Mockevičiūtė
HELA – Jolanta Dapkūnaitė
NEPO PILIETIS – Algirdas Gradauskas
ŽAKAS – Petras Geniušas
https://www.tiketa.lt/LT/michail_bulgakov__meistras_ir_margarita___rez__o_korsunovas_5668
Scenografė – Jūratė Paulėkaitė
Kostiumų dailininkai – Vida Simanavičiūtė, Aleksandras Pogrebnojus
Kompozitorius – Gintaras Sodeika
Vaidina:
MEISTRAS – Rytis Saladžius
MARGARITA – Aldona Bendoriūtė, Airida Gintautaitė
BENAMIS, MATAS – Dainius Gavenonis
VOLANDAS – Dainius Kazlauskas
STRAVINSKIS, PILOTAS – Arvydas Dapšys
ANUŠKA – Eglė Mikulionytė, Vitalija Mockevičiūtė
BERLIOZAS – Vaidotas Martinaitis
KATINAS BEGEMOTAS – Arūnas Sakalauskas
KOROVJOVAS – Eimutis Kvoščiauskas
AZAZELO – Julius Žalakevičius
NATAŠA – Rasa Samuolytė
LATUNSKIS – Algirdas Dainavičius
FRIDA – Airida Gintautaitė, Vitalija Mockevičiūtė
HELA – Jolanta Dapkūnaitė
NEPO PILIETIS – Algirdas Gradauskas
ŽAKAS – Petras Geniušas
https://www.tiketa.lt/LT/michail_bulgakov__meistras_ir_margarita___rez__o_korsunovas_5668
2019 SPALIO 22 D. 19 VAL.
Lithuanian Days in Scotland: Opening Concert
St Cecilia's Hall: Concert Room & Music Museum
50 Niddry Street, EH1 1LG Edinburgh, United Kingdom
Renowned classical pianist Petras Geniušas and virtuoso multireedist Liudas Mockūnas will collaborate in performing a unique polystylistic project, The Sea in the Forest, taking us on a journey into the visionary world of one of the most celebrated and singular Lithuanian artists, painter and composer Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911).
The two musicians will use Čiurlionis’ music as a source of inspiration, before diving into the ‘sea’ of their individual experiences and subjective stylistic interpretations. Fusing elements of Romanticism, Impressionism and Modernism with jazz and free improvisation, the musical dialogue will ebb and flow as one dynamic musical body.
The project’s title, The Sea in the Forest, serves both as a reference to Čiurlionis’ best known symphonic poems, and as a key with which to explore the layered symbols encountered throughout his work.
Multireedist, improviser and composer LIUDAS MOCKŪNAS (b. 1976) ranks among the leading personalities in Lithuanian avant-garde jazz and free improvisation. Often hailed as a new prophet of the Vilnius jazz school, he is one of Lithuania’s most extensively recorded jazz musicians; unconventional and explorative in performance, composition and technique, his international reputation continues to grow exponentially, commanding a daunting concert itinerary as well as an ever-expanding catalogue of stage partners and collaborators roaming from the Baltic countries to Scandinavia, France, Japan, and the US, and including premier improvisers such as Marc Ducret, Jaak Sooäär, Mats Gustafsson, Stefan Pasborg, Mikko Innanen, and Barry Guy.
Pianist PETRAS GENIUŠAS (b. 1961) is distinguished among Lithuanian classical musicians for his exceptional versatility and adventurousness in searching for new forms of artistic expression. He pursues a variety of musical interests that far exceed his background as a classical concert pianist; from folk and indigenous forms, to works by the 17th century English virginalists; from the avant-garde to jazz, electronica and dance. He is in constant demand as a recitalist with a number of Lithuanian symphony and chamber orchestras, and as a chamber musician, whose illustrious list of stage partners has included Mstislav Rostropovich, Yehudi Menuhin, Raimundas Katilius, Alexander Kniazev, David Geringas, Virgilijus Noreika, and Vytautas Juozapaitis, among many others. Geniušas currently teaches at the Royal Conservatoire of Scotland in Glasgow, and is a visiting professor at the Royal Academy of Music, London.
This event has been organised by the Embassy and Cultural Attaché of Lithuania in the United Kingdom in partnership with St. Cecilia’s Hall.
Please find the full programme of Lithuanian Days in Scotland here - Lithuanian Days in Scotland.
https://www.facebook.com/events/755699074886092/
https://www.facebook.com/events/541071566654077/
The two musicians will use Čiurlionis’ music as a source of inspiration, before diving into the ‘sea’ of their individual experiences and subjective stylistic interpretations. Fusing elements of Romanticism, Impressionism and Modernism with jazz and free improvisation, the musical dialogue will ebb and flow as one dynamic musical body.
The project’s title, The Sea in the Forest, serves both as a reference to Čiurlionis’ best known symphonic poems, and as a key with which to explore the layered symbols encountered throughout his work.
Multireedist, improviser and composer LIUDAS MOCKŪNAS (b. 1976) ranks among the leading personalities in Lithuanian avant-garde jazz and free improvisation. Often hailed as a new prophet of the Vilnius jazz school, he is one of Lithuania’s most extensively recorded jazz musicians; unconventional and explorative in performance, composition and technique, his international reputation continues to grow exponentially, commanding a daunting concert itinerary as well as an ever-expanding catalogue of stage partners and collaborators roaming from the Baltic countries to Scandinavia, France, Japan, and the US, and including premier improvisers such as Marc Ducret, Jaak Sooäär, Mats Gustafsson, Stefan Pasborg, Mikko Innanen, and Barry Guy.
Pianist PETRAS GENIUŠAS (b. 1961) is distinguished among Lithuanian classical musicians for his exceptional versatility and adventurousness in searching for new forms of artistic expression. He pursues a variety of musical interests that far exceed his background as a classical concert pianist; from folk and indigenous forms, to works by the 17th century English virginalists; from the avant-garde to jazz, electronica and dance. He is in constant demand as a recitalist with a number of Lithuanian symphony and chamber orchestras, and as a chamber musician, whose illustrious list of stage partners has included Mstislav Rostropovich, Yehudi Menuhin, Raimundas Katilius, Alexander Kniazev, David Geringas, Virgilijus Noreika, and Vytautas Juozapaitis, among many others. Geniušas currently teaches at the Royal Conservatoire of Scotland in Glasgow, and is a visiting professor at the Royal Academy of Music, London.
This event has been organised by the Embassy and Cultural Attaché of Lithuania in the United Kingdom in partnership with St. Cecilia’s Hall.
Please find the full programme of Lithuanian Days in Scotland here - Lithuanian Days in Scotland.
https://www.facebook.com/events/755699074886092/
https://www.facebook.com/events/541071566654077/
2019 SPALIO 19 D. 19 VAL.
Petras Geniušas ir Justina Gringytė
Vaidilos teatras, Jakšto g. 9
Petras Geniušas (fortepijonas)
Justina Gringytė (mecosopranas)
Kviečiame prasmingai atšvęsti Grigorijaus Kanovičiaus, pasaulinės žydų literatūros klasiko, Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureato 90-mečio jubiliejų. Atšvęsti ypatingai – pateikiant žiūrovams kelių koncertų ciklą su pasaulinio lygio atlikėjais, kompozitoriais ir, žinoma, neužmirštama rašytojo kūryba.
Pirmajame renginyje savo rečitalį publikai padovanojo 2015 m. P. Čaikovskio ir 2010 m. F. Šopeno tarptautinių konkursų laureatas, pianistas Lukas Geniušas. Antrojo jubiliejinio ciklo koncerte klausytojų laukia- tarptautinį pripažinimą pelnę atlikėjai – Justina Gringytė ( mecosopranas) ir Petras Geniušas ( fortepijonas).Atlikėjų biografijose- nuolatiniai pasirodymai Europoje , Azijoje su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, tarptautiniai festivaliai bei rečitaliai prestižinėse koncertų salėse.
„Lietuvių mecosopranas Justina Gringytė, pasižyminti galingu lyg griaustinis balsu, dainuodama atspindi senosios tradicijos švelnumą.” - „The Telegraph“
DOVANA! Kiekvienam vakaro svečiui - lietuvių satyrinės poezijos šedevro titulo verta G. Kanovičiaus knyga „Linksmos akys“ (2018 m.) ir galimybė susipažinti su dailininko Stasio Krasausko šaržų originalais.
https://www.bilietai.lt/eng/tickets/koncertai/justina-gringyte-ir-petras-geniusas-290486/
Justina Gringytė (mecosopranas)
Kviečiame prasmingai atšvęsti Grigorijaus Kanovičiaus, pasaulinės žydų literatūros klasiko, Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureato 90-mečio jubiliejų. Atšvęsti ypatingai – pateikiant žiūrovams kelių koncertų ciklą su pasaulinio lygio atlikėjais, kompozitoriais ir, žinoma, neužmirštama rašytojo kūryba.
Pirmajame renginyje savo rečitalį publikai padovanojo 2015 m. P. Čaikovskio ir 2010 m. F. Šopeno tarptautinių konkursų laureatas, pianistas Lukas Geniušas. Antrojo jubiliejinio ciklo koncerte klausytojų laukia- tarptautinį pripažinimą pelnę atlikėjai – Justina Gringytė ( mecosopranas) ir Petras Geniušas ( fortepijonas).Atlikėjų biografijose- nuolatiniai pasirodymai Europoje , Azijoje su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, tarptautiniai festivaliai bei rečitaliai prestižinėse koncertų salėse.
„Lietuvių mecosopranas Justina Gringytė, pasižyminti galingu lyg griaustinis balsu, dainuodama atspindi senosios tradicijos švelnumą.” - „The Telegraph“
DOVANA! Kiekvienam vakaro svečiui - lietuvių satyrinės poezijos šedevro titulo verta G. Kanovičiaus knyga „Linksmos akys“ (2018 m.) ir galimybė susipažinti su dailininko Stasio Krasausko šaržų originalais.
https://www.bilietai.lt/eng/tickets/koncertai/justina-gringyte-ir-petras-geniusas-290486/
2019 SPALIO 11 D. 19 VAL.
80-asis sezonas. Petro Geniušo rečitalis „Ateities sąskambių vizija“.
Kauno kultūros centras (Kęstučio g. 1)
Tarp Lietuvos atlikėjų Petras Geniušas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis. Pianistas meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą.
Renginio, vyksiančio spalio 11 d. 19 val. Kauno kultūros centro Didžiojoje salėje metu, garsus pianistas atliks rečitalį „Ateities sąskambių vizija“, Kauno kultūros centro neseniai įsigytu „Steinway & Sons“ fortepijonu. Tai reta galimybė nemokamai išgirsti aukščiausios kokybės muzikos skambesį.
Programa:
Frédéric Chopin. Noktiurnas Op.32 H-dur
Frédéric Chopin. Valsas op.posth.
Frédéric Chopin. Andante Spianato ir Didysis polonezas
Claude Debussy. Preliudas Puerto del Vino Claude Debussy. Feux d’artifice
Philip Glass. Etiudas Nr. 6
George Gershwin. Rhapsody in Blue.
http://tautosnamai.lt/renginiai/80-asis-sezonas-petro-geniuso-recitalis-ateities-saskambiu-vizija
Renginio, vyksiančio spalio 11 d. 19 val. Kauno kultūros centro Didžiojoje salėje metu, garsus pianistas atliks rečitalį „Ateities sąskambių vizija“, Kauno kultūros centro neseniai įsigytu „Steinway & Sons“ fortepijonu. Tai reta galimybė nemokamai išgirsti aukščiausios kokybės muzikos skambesį.
Programa:
Frédéric Chopin. Noktiurnas Op.32 H-dur
Frédéric Chopin. Valsas op.posth.
Frédéric Chopin. Andante Spianato ir Didysis polonezas
Claude Debussy. Preliudas Puerto del Vino Claude Debussy. Feux d’artifice
Philip Glass. Etiudas Nr. 6
George Gershwin. Rhapsody in Blue.
http://tautosnamai.lt/renginiai/80-asis-sezonas-petro-geniuso-recitalis-ateities-saskambiu-vizija
